3. Dviračių trasų įrengimo - projektavimo parametrai pagal LR esamus dokumentus / * be pav.
3. Dviračių trasų įrengimo
- projektavimo parametrai pagal LR esamus dokumentus
3.1 Esama teisinė padėtis: Eismo kelių
kategorizavimas
Statybos
reglamento „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“
antrojoje dalyje nurodyta, kad „susisiekimo tinklą sudaro:
- motorizuoto
susisiekimo gatvės ir keliai,
- nemotorizuoto susisiekimo gatvės ir takai,
- šaligatviai,
- įvairių
tipų eismo zonos ir aikštės.
Susisiekimo linijos suskirstytos į šešias
pagrindines kategorijas:
A- greito eismo gatvės;
B- pagrindinės gatvės;
C- aptarnaujančios gatvės;
D- pagalbinės gatvės;
E- pagrindinės
pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai;
F- pagalbiniai pėsčiųjų
ir dviračių
eismo takai, šaligatviai
Figure 9Lentelė 3.1.1: Pagrindinė susisiekimo linijų klasifikacija
|
Grupės |
Kategorijos |
Indeksas |
Pagrindinė |
|
|
Greito |
A |
Miesto |
|
|
Pagrindinės |
B |
Susisiekimas |
|
Motori- zuoto eismo |
Aptarnaujančios |
C |
Miesto |
|
|
Pagalbinės |
D |
Lokalinės, |
|
Nemotori-zuoto eismo |
Pagrindinės |
E |
Susisiekimas |
|
|
Pagalbiniai |
F |
Vietinis |
Pastaba Kiekviena šių kategorijų, priklausomai nuo skaičiuojamojo
greičio, turi indeksus „1“ arba „2“ ir apibūdinama pagal 7
lentelėje pateiktus techninius parametrus.
[...]
Figure 10Lentelė 3.1.2: Gatvių erdvės panaudojimo reikalavimai (pagal STR 2.06.01:1999)
|
Gatvių kategorijos |
Pėsčiųjų eismas |
Dviračių eismas |
Viešojo transporto eismas |
Sunkvežimių eismas |
Automobilių statymas |
|
A |
N |
N |
E |
S |
Pi |
|
B |
Ša |
Aj |
B* |
S |
Pi; Pj |
|
C |
Ša |
Vt; Aj |
B |
Sa |
P |
|
D |
Š |
Vt; Vs |
N |
Sa |
P |
Pėsčiųjų
eismas:
N - neprojektuojamas;
Ša- šaligatvis (takas), atskirtas nuo
važiuojamosios dalies apsaugine juosta;
Š-šaligatvis (takas) gali būti
įrengtas be apsauginės juostos.
Dviračiųeismas:
N- neprojektuojamas;
Aj - takas, atskirtas nuo važiuojamosios
dalies ne siauresne kaip 4,5 m apsaugine
juosta B ir 3,5 m - C kategorijos gatvėse;
Vt - važiuojamojoje gatvės dalyje pažymėtas takas;
Vs - dviračių eismas bendrame
sraute.
Viešojo
transporto eismas:
E - tik ekspreso maršrutų linijos;
B*- galimas eismas bendrame sraute su stotelėmis atlankose arba
specialiosiose juostose;
B - galimas eismas bendrame sraute arba
specialiosiose juostose;
N - eismas negalimas (išskyrus D1kategorijos gatvėse, išplatinus važiuojamąją dalį iki 7,0
m).
Sunkvežimių
eismas:
S-galimas bet kurių krovininio
transporto priemonių, ratinių savaeigių mechanizmų eismas;
Sa - galimas lengvųjų (iki 5 t
bendrosios masės) krovininių automobilių ir
aptarnaujančiojo transporto eismas.
Automobilių
statymas:
Pi -izoliuotose aikštelėse;
Pj - tik B2 kategorijos
gatvėse, šalia važiuojamosios dalies specialiai įrengtose juostose;
P - transporto priemonių statymas
leistinas, būdas nereglamentuojamas.
3.2
Gatvių kategorijų pavaizdavimas su reglamentu
atitinkančiais dviračių eismo sprendimais
Geresniam
supratimui šioje skiltyje pavaizduojame esamus(galiojančius) bevariklio transporto sprendimus pagal
gatvės kategorijas Statybos Reglamente 2.06.01:1999
1. Motorizuoto ir mišraus eismo gatves
A kategorija:
dviračių
eismas negalimas, tik atskiru taku
B- Kategorija
Aj - takas, atskirtas nuo važiuojamosios
dalies ne siauresne kaip 4,5 m apsaugine
juosta B ir 3,5 m - C kategorijos gatvėse;
C kategorija
Vt - važiuojamojoje gatvės dalyje pažymėtas takas;
Aj - takas, atskirtas nuo važiuojamosios
dalies ne siauresne kaip 4,5 m apsaugine
juosta B ir 3,5 m - C kategorijos gatvėse;
1. Motorizuoto ir mišraus eismo
gatves
D-kategorijos
g.
Vt - važiuojamojoje gatvės dalyje pažymėtas takas;
Vs - dviračių eismas bendrame
sraute.
3.3 Dviračių trasų
kategorijos
Bevariklio transporto trasos pagal reikšmę
skirstomos į dvi kategorijas:
b. pagalbines.
Formuojant didelio miesto dviračių
trasų tinklą toks trasų klasifikavimas yra pernelyg grubus.
Jį detalizuoja Lietuvos Respublikos statybos techninis reglamentas (STR
“Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos”
STR
pateikia viršuje pateiktą bendrą miestų, miestelių ir
kaimų susisiekimo linijų klasifikaciją
Minėtame
reglamente nurodant technines susiekimo linijų charakteristikas
nemotorizuoto eismo E ir F kategorijos gatvės skirstomos į E1,
E2 ir F1 ir F2 kategorijas (pakategorijas).
Apibendrintai
Vilniaus dviračių trasų klasifikavimą pagal jų
svarbą pateikiame 2 lentelėje.
Figure 11 Lentelė 3.3.1: Vilniaus miesto
dviračių trasų kategorijos pagal jų svarbą
|
Kategorija Pagal BTĮ |
Indeksas |
Kategorijos pavadinimas |
Susisiekimo ryšių apibūdinimas |
|
Pagrindinės dviračių eismo |
E1 |
Bendramiestinės |
Miesto centro ryšiai su gyvenamaisiais rajonais, |
|
E |
E2 |
Tarprajoninės |
Miesto gyvenamųjų rajonų ryšiai |
|
Pagalbiniai dviračių eismo takai, |
F1 |
Rajoninės |
Vietiniai ryšiai gyvenamo rajono ribose, |
|
F |
F2 |
Vietinės |
Vietinis susisiekimas prie gyvenamosios vietos, |
Į
šių kategorijų taikymą
painiavą įneša tai, kad
dviračių trasos gali būti ir motorinio eismo A, B, C, D
kategorijų gatvėse. Kitaip tariant motorinio eismo gatvių
koridoriuose arba raudonosiose linijose gali būti E ir F kategorijos eismo
juostos. Jei vertinti susiekimo sistemą jos humanizacijos aspektų
galima teigti dar griežčiau: visuose transporto
koridoriuoseprivalo būti E
ir F kategorijos eismo juostos tai yra turi būti sukurta galimybė
keliauti ne tik motoriniu transportu bet ir pėsčiomis bei
biotransportu. Atskiras klausimas kiek šios eismo juostos turi būti
atitolintos nuo A, B, C, D kategorijų gatvių važiuojamosios
dalies.
Dviračių trasų
klasifikacija pagal tipus
Dviračių trasų klasifikacija pagal
tipus visų pirma apibrėžia trasas pagal jų santykį su pėsčiųjų ir
motorinio transporto priemonių eismu ir jų įrengimo
principus.Deja,
skirtingi dokumentai į šį klausimą pateikia skirtingus atsakymus.
a) Bevariklio transporto įstatymas klasifikuoja
bevariklio transporto trasas pagal tipus, kurie atspindi jų technines
Bevariklio transporto trasos skirstomos į penkis trasų tipus
1) žaliakeliai (takai, atskirti nuo autokelių);
2)
dviračių takai šalia kelių, gatvių;
3)
dviračių juostos važiuojamojoje gatvės dalyje;
4)
dviračių trasos gatvėse, keliuo
2.5 zenklai ir zymejimas * be pav.
2.5 Ypatinga problema Dangos žymėjimas,
ženklinimas – trūkumai ir siūlomi sprendimai Lietuvoje
Dviračių / bevariklio transporto planavimas,
projektavimas bei įdiegimas į miesto transporto sistemą yra
neįmanoma bei jam aiškiai skirtam ženklinimui bei žymėjimui.
Lietuvos teisiniai aktai numato ir atskirus bevariklo
transporto kelius, kurie nesutampa nei su varikliniu, nei su
pėsčiųjų, nei su visuomeninio transporto srautais.
Deja, iki šiol tam nėra išskirtinė ženklinimo
ir žymėjimo tvarka kuria reikalinga kad išskirtini srautai
nesusipainytų ir kieno eismo dalyvio teisę bei atsakomybę
būtų aiškiai nustatoma. Teisiniai dokumentai taip pat vengia aiškiai
nuostatyti atsakomybės tuo klausimu kai kelias pvz. žaliakelis arba Parko
gatvė turėtų būti skirta vien ir išskirtiniaivienai transporto priemonei. Įprastai ir leidžiama automobiliu
(pri)važiuoti net nenustatoma kad
vairuotojai privalo kitiems eismo dalyviams suteikti eismo pirmenybę.
Kadangi šios problemos Lietuvoje galutinai tik
sprendžiamas nacionalinio reikšmės aktų pakeitimais,iš
savivaldybės pozicijos galima tik įvardinti problemą ir
galimą sprendimą – be galios – pasiūlyti.
Be pačio teisinės galimybės aiški problema
ir belieka netechninis klausimas: taisyklių laikymo užtikrinimo
problematika.
1. Trūkstančiai
ženklai dėl netikslingo Vienos eismo
ženklų konvencijos H tipo ženklo taikymo
Vienos
konvencijoje aiškinama kad „Nurodomieji ženklai gali būti
skiriami tik tam tikriems eismo dalyviams, parodant jų kategorijos
simbolį. … Tais atvejais, kai ženklą reikia suprasti, jog jis
negalioja tam tikros kategorijos eismo dalyviams, tai parodoma jų
kategorijos simboliu ir atitinkamos šalies žodžiu „išskyrus“.“[11]
Užtat Lietuvos
Kelių Eismo Taisyklėse su užrašu „išskyrus“ tik žinomas ženklas Nr.
847 „Išskyrus neįgaliuosius“ 
Tai yra nelogiška kadangi ženklais
„Įvažiuoti draudžiama“ Eismas draudžiamas ir Motorinio transporto eismas
draudžiamas (Nr. 301, 302, 303) daroma išimtis maršrutiniam transportui
nenumatomas atitinkančio ženklo „išskyrus maršrutiniam transportui“.
Logiškai ir ženklai „išskyrus maršrutiniam transportui“, „išskyrus
dviračiai“ bei „išskyrus pėsčiuosius“ turi būti
įmanoma.
Figure 8 Lentelės 2.5.1: Galimi ir nenumatomi
kelio eismo ženklai Lietuvoje neišnaudojamos Vienos eismo ženklų
konvencijos galimybės
|
|
Tokia ženklų kombinacija pagal |
|
|
Tokios kombinacijos nenumatomos, nors |
|
|
Maršrutiniam transportui leidžiama įvažiuoti (su |
|
|
Aklagatvis negaluoja pėstiesiems |
|
|
Pėsčiųjų |
|
|
dviratininkams leidžiama įvažiuoti (su jiems |
2. Ženklų trūkumas dėl
Kelių Eismo Taisyklių ir Statybos Reglamentų neatitikimų
Toliau yra kelios
gatvės ir aikščių kategorijos statybos reglamente kurioms
nėra skirti atitinkanti ženklai Kelio Eismo Taisyklės, nors
kelių atitikmenių turi. Esamus bei nesamus (siūlomus
sprendinius) pavaizduojami sekančiose lentelėse
3. Kelių eismo taisyklėse esami ženklai ir jų atitikimas Statybos
reglamente „Susisiekimo sistemos“
|
|
Ženklas KET Nr. 542 - riboto greičio zona[12] |
|
|
Ženklas KET Nr.553- Gyvenamoji zona Už ženklo Atitinka |
3. Statybos reglamentui „Susisiekimo sistemos“
esami eismo zonos ir gatvės be atitikmeniųKelių eismo taisyklėse
|
|
NERA |
|
|
Ženklu Nr. 542 pagrindu sudarytas (nesamas) ženklas be PZ[14] kategorija |
|
|
Ženklu Nr. 542 pagrindu sudarytas (nesamas) ženklas be D1-2 Ramaus eismo gatvė[15], - NZ Ramaus eismo zona[16] kategorija pagal statybos reglamentą |
Spalvos problema ženklams ir dangai
Neaiškus kol kas ir dviračių kelių atskirimas spalva. Nors
paplitusi raudona danga (ypač tinkleleliu, pvz. Konstitucijos pr. bei prie
Nacionalinio muziejus) ta pati raudona – signalinė spalva ir naudojama
kitais atvėjais - pvz. priešais Nacionalinio Muziejaus prie Mokslų
Akademijos privažiavimas ta pati danga klojėta- ir jis pvz. pradėta
pėsčiųjų perėjas raudona spalva žymėti.
Vengiant nesusipratimų
verta apie kitą spalvą galvoti.
Pačiai
geriausiai dangai – asfaltui – galima gauti įvairiomis spalvomis ir taip
skirtingose šalyse ir dedama: Mėlyna spalva – Kopenhagoje, Žalia spalva –
Londone.
Svarbiausiai kad
ženklinimas ir žymėjimas būtų kaip ir visas tako planavimas nuoseklus.
Vienintelės
prielaidos spalvinimo klausimo atžvilgiu daro Kelio Eismo Taisyklės kurios
ženklų numeriais 626 ir 627 nustato ženklų spalvas: “Keliui
(maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris. … Žalios spalvosženklas nurodo tarptautinio, raudonos – magistralinio, geltonos – krašto, o mėlynos– rajoninio kelio numerį. Ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo
kryptį į tą numerį turintį kelią“
Šias ženklų
spalvas perkelti iš automobilinių kelių ženklinimo ir jie
nebūtinai atitinka dviračių eismo – ypač ne poilsio ir
turimo – reikalavimams. Be to pilnas automobilinių kelių ženklinimo
standarto taikymas dviračių trasoms gali suklaidinti Vairuotojus. Deja, Vilnių kerta tik vieną
tarptautinį dviračių trasa (EuroVelo Nr. 11). Ir galų gale
dar nėra aiški sistema arba institucija suteikiančia bei
valdančia skirtingų lygmenių dviračių trasų
numerius.
Todėl
sekančiai siūloma suprastinta sistema
Siūlomi dangos žymėjimo ir ženklino principai
Laikinai – iki patikslinimo rekomenduojama Be
variklio eismo reguliavimui naudoti pusės standarto didžio ženklai ir
žymėjimas.
1. Rekomenduojama
kurti išskirtinės be variklio transporto žymėjimo ir ženklinimo
taisyklės Vilniaus miestui
bei jo pagrindu siūlyti nacionalinį standartą
2. Tam
kad papildomas šiuolaikiško eismo reguliavimo patirties atitinkamas be variklio
eismo srauto reguliavimas būtų įmanomas reikalingas Kelių Eismo Taisyklių pakeitimas / papildinimas
Rekomenduojama išskirti skirtingų paskirties
dviračių trasas spalvomis[fW1] :
žalia spalva –pagrindinės trasos
mėlyna spalva – vietinės trasos
rudais ir kitų spalvų ženklais –
rekreacinės, turistinės ir išskirtinio kultūros paveldo –
turizmo trasos. Pavyzdys 
Nr 637 pagrindu
raudona spalva bendrai žymi
skirtingų pavojaus taškų ir neturi būti supainiota su tik
dviračių eismo skirta spalva
Dangos spalvinimas arba nespalvinimas gali priklausyti nuo jo
poreikio
Dar sukuriama
dviračių trasų ženklinimo sistema turi atitikti ir
nacionalinio ženklinimo standartams bet – kai dviračių trasa
nėra nacionalinio reikšmes kelyje – turi atitikti Vilniaus miesto eismui
ir turizmui skirtoms ženklinimo sistemoms.
Pasak
tarptautinio patirtį yra dvejų skirtingų dviračių
ženklų rūšys:
A) turi būti ženklas – atmintinė.
Jis rodo tam tikru atstumu, kad dviratininkas dar yra tikslingoje kelyje
KET numatytas: 
B) turi būti ženklas nurodomas
kryptį, tikslas (idealu: artimas ir trasos tikslas), jeigu yra ir trasos
pavadinimas ir trasos ženklas (logotipas)
Pagal KET
įmanomas ženklas: 
Į Lietuvos sistema
panaši ženklinimo sistema iš Estijos pateikiama prieduose.
Žymėjimas (pasiūlymas pagrindinėms
trasoms)
Žymėjimas (pasiūlymas pagalbinioms
trasoms)
2. Dviračių trasų planavimo parametrai * be pav.
2. Dviračių trasų planavimo parametrai
2.1 Tipiniai dviračių trasų sprendimai: prielaidos
Miesto vizija
Darnus miestas, tai lėtai bet pastoviai
vystantis miestas kuris suteikia geras sąlygas sveikam gyvenimui. Toks
pats augančiame mieste turi būti ir eismas: pastovus, nenustrukstantis,
bet lėtas.
1.2 Saugus dviračių eismas (užsienio patirties
apibendrinimas)
Tyrimais
įrodytas, kad
A) saugiausias kelias dviračiais –
sukeliant mažiausio avaringumo - yra gatvės važiuojamoje dalyje (žrk. 1.2 priedas
„Avaringumo balansas“);
B) viena geriausių priemonių eismo
saugumo padėties pagerinimui bei oro taršos sumažinimui yra efektyvus
eismo greičio sumažinimas iki 30 bei 20 km/val;
C) 30 km greičiu automobilių
pralaidumas didžiausias;
D) Dviračių eismo saugumas
padidėja su augančiu dviračio eismo srautu;
E) Pati dviratininkai yra labai skirtingi ir
renkasi skirtingais keliais. Teisingiausis kelias susisiekimas su automobilio
srautu ir visiškai nuo motorizuoto
(„smirdančio“) eismo atskirto kelias yra du ekstremaliai;
F) Bendrai pasaulyje (išvystytose be variklio
transporto šalyje) danga asfaltu pripažintas suteikiant geriausias važiavimo
sąlygas dviračių eismui;
G) Skirtingų eismo srautų
(Individualaus motorizuoto eismo, visuomeninio transporto, be variklio
transporto) atskirimas lydi prie konfliktų padidėjimų eismo
srautų sankirtose;
H) Problemos eismo srautų sankirtose
faktiškai neišsprendžiami - tik
brangiomis priemonėmis laikinai sušvelninami
I) Susisiekimo
koncepcija turi numatyti transporto priemonių pastatymą, tikslingiau:
keliaujančio perėjimo vietos nuo vieno keliavimo būdo į
kitą
Be variklio Transportas ( Ėjimas
Pėsčiomis ( Važiavimas automobiliu ( Naudojimas Visuomeniniu
transportu
2.2. Dviračių transporto trasų kategorijos ir tipai pagal
normatyvinius dokumentus
Lietuvos Respublikos
bevariklio transporto įstatymas klasifikuoja bevariklio transporto trasas
pagal du pagrindinius kriterijus:
a. pagal
trasų kategorijas (svarbą);
b. pagal
trasų tipus (jų santykį su automobilių ir
pėsčiųjų eismu ir visuomeniniu
transportu);
Faktinis dviračių susisiekimo tinklas išsidalina į
A) pagrindinės trasas su susisiekimo funkcija didesniu atstumu (E kategorija)
šios pagrindinės trasos planuojama /
projektuojame E ir F kategorijos gatvėmis bei joms suteikiant eismo
pirmenybę D kategorijos gatvėmis ir esant reikalo ir C kategorijos
gatvėse.
B kategorijos gatvės yra dėl
didelio motorizuoto eismo srauto nepatrauklios be variklio transporto eismui.
Jomis naudojami nesant tinkamo alternatyvos
B) vietinės trasas privažiavimui prie kelionės tikslo.
Be variklio transporto planavimas turi
numatyti saugų jungtį su pagrindinėmis trasomis bei papildoma
infrastruktūra (ypač saugus ir patogus pastatymas)
2.2.1 Kokybės reikalavimų sąvokos pagrindiniams dviračių susisiekimo
maršrutams[7]
· Junkčių kokybė reiškia: tiesiausias (lygus) ir suprantamas
kelias natūroje (ne tik ant popieriaus/plano)
· Susisiekimo kokybėreiškia:
svarbus tikslai maršruto kelyje ypač mokymo ir darbo įstaigos yra
jungiami privažiavimui prie trasos
· Aplinkos kokybėreiškiaurbanistinės aplinkos malonumas (galima ir labiau pvz. želdiniais
apsaugoti dviratininką nuo vėjo, saulės ir lietaus)
· Socialinis saugumasreiškia:
maršruto kelias vengia konfliktinės vietas bei turi apšvietimą
· Eismo saugumasreiškia:saugus dviračių eismo kelias, ramaus eismo gatvės
· Važiavimo galimybėreiškia:
- važiavimo kokybė dangos tinkamumo atžvilgiu
- trumpieji laukimo laikai prie šviesoforų ir eismo sankirtų
- jei įmanoma eismo pirmenybė žemesnio eismo kategorijose
· Darnumas reiškia: Susiderinamumas su kitais eismo
dalyviais ypač su pėstiesiais[8]- nė vienos iš eismo srautų turi be reikalo nustoti.
Iš esmės visi planavimai dviračių takams
vadovaujasi trimis principais
1. Tiesinumas
2. Saugumas
3. Atraktivumas
Dažniausios klaidos
Į
ką reikia labiausiai atkreipti dėmesį planuodamas
dviračių trasa?
Ø Vengti
dviračių tako dviejų kryptimi, jeigu yra reikšmingi susikirtimai
su kitais eismo srautais (ypač motorizuotais)
kitiems eismo dalyviams „priešiškas
eismas - netikėtinas
Ø “nepamiršti“
atitinkamų apsauginių zonų tarp eismo dalyvių ir
srautų
Ø Nusikreipti
dėmesio į stulpų ir želdynų vietas
Ø Imti
papildomų (statybinių) priemonių kai kiti eismo srautai dideli
Ø Saugoti
be variklio transporto kelius nuo neteisėto naudojimo ir užstatymo
Ø Rinkti
patogiausiu keliu naudotojui tiesumu ir lygumu atžvilgiu.
2.2.2. Santykis
tarp eismo dalyvių : Dviratininkai ir jų vieta
Visiems susisiekime dalyvaujantiems galioja viena bendra
taisyklė: Jie rinkasi greičiausiu
keliu nuo taško A į tašką B.
Susisiekimo įgyvendinimo būdas tarp be variklio transportas ir
motorizuoto transporto skiriasi.:
Dviratininkai – ir dar labiau pėstieji – yra linkę visada rinktistiesiausią kelią.
Motorizuoto eismo dalyviui greičiausias ir patogiausias kelias
ne būtent sutampa su tiesioginiu keliu, jam nuveikia daugybė
kitų faktorių kaip eismo srautas, leidžiamas ir faktiškai
įmanomas greitis.
Daugybė Lietuvos vairuotojų iki šiol
renkasi ir greičiausiu ir dažnai agresyvu važiavimo būdu kuris
nepasiteisino su leidžiamu greičiu, šviesoforo jungimu – ir kuro naudojimu
(ekologija ir ekonomika).
Figure Lentele 2.2.2.1: Reikalavimų palyginimas:
pėsčiųjų – dviračių – motorizuotas
|
Reikalavimai ir eismo reguliavimo galimybės |
Pėsčiųjų eismas |
Be variklio transportas |
Motorizuotas eismas |
|
greitis |
mažas: 5-12 km/h |
vidutiniškas: 12-30 km/h |
aukštas: 20-70 km/h (mieste) |
|
dangos kokybė |
žemas iki vidutiškas |
aukštas (lygus) |
|
|
kelio pasirinkimas |
tiesiausias, be sustojimų |
greičiausias |
|
|
kelio nuolydis |
vidutiniškas iki stataus |
kuo mažesis |
|
|
vietos (pločio) poreikis eismui ir |
labai mažas |
mažas iki vidutiniškis |
didelis |
|
apribojimo galim***ės |
sunkios: tvoros ir tvoreles |
lengvos: bortos, kuolai |
|
|
suletinimo galimybes |
sunkios: tvoros ir tvoreles |
lengvos |
|
Dviratininkų tipologija
Figure 6 Lentele 2.2.2.2: Dviračio
naudotojų grupės bei jų reikalavimai[9]
|
Reikalavimai |
Kasdieniniai dviratininkai |
Dviratininkai- turistai |
Sporto (Plento) dviratininkai |
Kalnų dviratininkai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Socialinis saugumas |
X |
O |
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Atsiskiriamas nuo motorizuoto eismo |
X / O |
X |
- |
O |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Tiesioginis kelias |
X / O |
|
- |
- |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Lygi, kieta danga |
X |
X / O |
O / X |
- |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Platus kelias (pvz. Priekabai, aplenkimui) |
O |
X |
O |
- |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Gražus kraštovaizdis |
- |
X |
|
O |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Aukštas keliavimo greitis |
O |
O |
O |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Nepritvirtintos trasos (danga) |
- |
- |
Rodyk draugams
Dviračių eismo savitumai ir galimybės Vilniuje * be pav.1.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Reljefas
| Apkrova |
Dangos konstruk-cijos klasė |
Kelio kategorijos |
Apatinio dangos sluoksnio asfaltbetonis |
Dėvimasis dangos sluoksnis |
|
Pagrindo–dangos asfaltbetonis |
| |
|
|
|
asfaltbetonis |
skaldelės ir mastikos asfaltbetonis |
|
| Normalioji |
VI |
Dviračių ir |
– |
0/11-V |
(0/8-M) |
0/16-Vn |
| |
|
pėsčiųjų takai |
|
0/8-V |
(0/5-M) |
0/16-Vžv |
| |
|
|
|
0/5-V |
|
|
| Pastabos: |
|
|
|
|
|
|
| 1. (…) – mišiniai naudojami tik išimties atveju. |
|
|||||
| 2. Atstatant dangas regeneravimo būdu, konkrečiam projektuojamam objektui užsakovas nustato techninius reikalavimus asfaltbetonio mišiniui. |
|
|||||
| 3. Užsakovas gali naudoti aukštesnių techninių reikalavimų mišinius žemesnės klasės dangų konstrukcijose ir žemesnių kategorijų keliams. |
|
|||||
| 1) Taikoma miestų prieigose. |
|
|
|
|
|
|
Psl. 86
| C.5 lentelė. Standartizuotos dviračių ir pėsčiųjų takų dangų konstrukcijos |
|||
| C.6 lentelė. Dviračių ir pėsčiųjų takų apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio storiai, cm |
|||
| Žemės sankasos gruntai |
Dviračių (pėsčiųjų) tako padėtis |
||
| prie važiuojamosios dalies ar už kelio griovio |
tarp gazonų |
||
| ŽD, ŽM, SM, MV, MR, ŽM0, SM0 |
15 |
20 |
|
| ŽD0, SD0, DR, DL, ML |
20 |
25 |
|
Figure 30 Pav. 4.6.2: Dangos konstrukcijos pavaizdavimas
Dangos kokybes tyrimai
Čia trumpai pristatomi dviračių kelių dangos kokybės tyrimų metodai bei
išvados. Net “tinklelių šalyje“ – Nyderlanduose – pereinama prie dviračių kelių
statyba asfaltu (žrk. apačioje). Olandų naujausiai tyrimai (Nacionalinio
dviračių taryba Fietsberaad) rodo ne
tik kad asfalto danga tinkamesnė bet ir kad jis skaičiuodamas ilgalaikinis priežiūros
poreikis pigesnis.
Pav. 4.6.3 Matavimo įrangos Dviračiu kelio dangos kokybės
matavimui
|
|
|
Figure 31 Pav. 4.6.4: Rezultatai dviračių kelio dangos kokybės
matavimo rezultatai iš Nyderlandų ir Vokietijos
|
|
Figure 32 Pav 4.6.5: Dviračių takų danga Nyderlanduose
|
